Gyvenimo šaltinis, sielos namai, širdies motina – taip vaizdžiai dar nuo senų laikų apibūdinamos kepenis. Jos žmogaus organizme atlieka dešimtis gyvybiškai svarbių funkcijų. Kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje, valo organizmą, reguliuoja kraujo ir cukraus kiekį, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, gamina ir išskiria tulžį, kaupia tam tikrus vitaminus ir kt. Todėl nuo kepenų priklauso svarbiausių organų, limfinės sistemos veikla, psichikos būklė.

Kai kepenys pažeidžiamos (vaistų, alkoholio, hepatitų ir kt.), jos suriebėja, , vystosi cirozė, kepenų nepakankamumas. Susirgęs žmogus iš pradžių dažniausiai nieko nejaučia. Apie įsibėgėjančią kepenų ligą gali signalizuoti nebent silpnumo pojūtis, apetito stoka, nemalonus pojūtis po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas ir pan.

Pirminę ištyrimo programą sudaro pagrindiniai kepenų veiklą ir kepenų ląstelių pažeidimus atspindintys kraujo tyrimai – ištiriami kepenų fermentai ir tulžies pigmentas (bilirubinas).

Išplėstinę ištyrimo programą sudaro kepenų fermentų, dviejų tulžies pigmentų (bilirubinų) ir kitų rodiklių, padedančių išsamiau įvertinti kepenų ląstelių pažeidimus ir rezervinę kepenų funkciją, tyrimai. Rezervinės kepenų funkcijos rodiklis itin svarbus skiriant ilgalaikį stiprių vaistų (pvz. antibiotikų) vartojimo kursą.

Kepenis pažeidžia virusai, vaistai, alkoholis, netinkama mityba, autoimuniniai uždegimai ir kt. Jos neturi skausmo receptorių. Pacientui skauda, jei liga progresuoja ir pažeidžiami/prasideda tulžies pūslės ar latakų uždegimas. Kepenys gali atsistatyti – regeneruotis, kai jų pažeidimai nustatomi laiku. Kitu atveju, pavyzdžiui, negydomas kepenų suriebėjimas ilgainiui gali tapti ir mirties priežastimi.

Tyrimai (10):

Bendras baltymas
Bendras kraujo tyrimas
C-reaktyvinis baltymas
Bilirubinas bendras
Bilirubinas tiesioginis
Gama-GT
GOT (AST)
GPT (ALT)
Protrombinas (SPA)
Šarminė fosfatazė