Alergijos tyrimai ilgą laiką gebėjo nustatyti mūsų įsijautrinimą tik įprastiems alergenams, dar kitaip vadinamiems alergenų ekstraktais (pvz. beržo žiedadulkės, lazdyno riešutai, pienas, obuolys ir kt.). Laikui bėgant buvo pastebėta, kad simptomai tam pačiam alergenų ekstraktui įsijautrinusiems žmonėms pasireiškia itin skirtingai: vieniems riešutams alergiškiems žmonėms jų vartojimas nesukelia sunkių pasekmių, tuo tarpu kitiems vos paragavus produktų su riešutų pėdsakais išsivysto gyvybiškai pavojinga anafilaksinė reakcija.

Vieni pienui alergiški vaikai gali saugiai valgyti keptus ar virtus iš pieno produktų pagamintus patiekalus, o kitiems tie patys patiekalai pasibaigia kelione į ligoninę. Kilo klausimas – kodėl? Atsakymą mokslininkai rado molekulinėje alergologijoje. Paaiškėjo, kad kiekvieną „įprastą“ alergeną sudaro daug skirtingų baltymų molekulių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis. Kiekvienas iš mūsų galime būti alergiškas vienai, arba kelioms to paties įprasto alergeno molekulėms. Ir tai, kokioms molekulėms esame alergiški yra itin individualu, bei nulemia tai, ar būsime tie, kurie privalo maisto produktų vengti – ar ne; ar alergiją galėsime išgydyti visam laikui – ar ne.

Tai supratus, paaiškėjo, kad įprastiniai alergijos tyrimai iš kraujo nėra pajėgūs atsakyti į kiekvienam alergiškam žmogui svarbius klausimus apie jo ligą ir pradėta ieškoti sprendimo. 2018-ais metais ALEX2 tapo išskirtiniu šios problemos sprendimu. Tyrimo kūrėjai daugelį metų tobulinę savo žinias, bei kūrę kitas, šiandien plačiai naudojamas alergijų tyrimų sistemas puikiai suprato, kad nei vienas iki šiol egzistavusių alergijos tyrimų nesugeba pilnai atsakyti į pacientui rūpimus klausimus, todėl Austrijoje įkūrė savo įmonę „MacroArray Diagnostics“, kurioje ir gimė analogų neturintis, mokslu paremtas, ypatingai jautrus, specifiškas, pats išsamiausias ir šiuo metu „state of the art“ pripažįstamas ALEX2 alergijų tyrimas.