Celiakija – tai liga, kuri pasireiškia plonojo žarnyno nepakantumu javų kultūrų baltymams, vadinamiems gliutenu.

Šiandien jau žinoma, kad celiakija yra paveldima liga, ja serga genetinį polinkį turintys asmenys. Moksliškai celiakija apibūdinama kaip sisteminė autoimuninė liga, sukelianti žarnų, odos, kepenų, sąnarių ir kitų organų pažeidimus.

Nors celiakijos liga gali pažeisti daugelį organų ir sistemų, visgi dažniausiai ji pažeidžia virškinamąjį traktą ir sukelia:

viduriavimą arba vidurių užkietėjimą;
pilvo pūtimą;
vėmimą;
svorio netekimą.
Kai kurie asmenys skundžiasi ne tik virškinamojo trakto sutrikimais, bet ir

nuolatiniu nuovargiu;
kaulų skausmu;
opelėmis burnoje;
depresija ir kitomis psichologinėmis problemomis.
Vienintelis celiakijos gydymas yra griežta begliuteninė dieta. Tai reiškia, kad reikia visiškai nevartoti kviečių, miežių, rugių ir avižų ir jų produktų.

Kaip ir daugeliui ligų, labai svarbu laiku nustatyti celiakijos diagnozę, tuomet labai greitai galima pasveikti ir jaustis puikiai. Kuo anksčiau yra pašalinamas gliutenas iš vartojamų maisto produktų, tuo mažiau sveikatos sutrikimų jis sukels.

Celiakijos atveju labai svarbus kompleksinis asmenų ištyrimas – kraujyje gali būti randami tiek vienos rūšies, tiek kelių rūšių antikūnai. Galutinei celiakijos diagnozei teigiami antikūnų tyrimai patvirtinami dvylikapirštės žarnos audinių biopsija.

Tyrimai, rekomenduotini celiakijos ištyrimui:

Bendras imunoglobulinas A (IgA). Imunoglobulinas A – tai imuninės sistemos sudedamoji dalis. Sergant celiakija net kelis kartus sumažėja imunoglobulino A (IgA) kiekiai.

Imunoglobulinas A (IgA)
Vieni specifiškiausių celiakijos ligai kraujo tyrimų yra antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG). Audinių transgliutaminazė – tai fermentas, kuris padeda atstatyti pažeistus audinius. Sergantiesiems celiakija, vartojant gliuteno turinčius maisto produktus, susiformuoja šio fermento antikūnai. Tuomet fermentas sunaikinamas ir įvyksta tolimesnis organų ir audinių pažeidimas, atsiranda celiakijos ligos požymiai. Dažniausiai organizme gaminami IgA klasės antikūnai, tačiau daliai asmenų (apie 2-3 proc.) yra imunoglobulinų A klasės (IgA) nepakankamumas, todėl šiems asmenims antikūnai prieš audinių transgliutaminazę IgA gali būti neigiami. Tokiu atveju rekomenduojama atlikti antikūnų prieš audinių transgliutaminazę IgG tyrimą. Antikūnų prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG ) tyrimai labai naudingi ir tuo, kad jų kiekis parodo ne tik celiakijos diagnozę, bet ir ligos sunkumą, t.y. kuo didesnis antikūnų kiekis, tuo tikėtinas didesnis, sunkesnis pažeidimas. Antikūnų prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG) tyrimai dažnai gali būti neigiami vaikams iki 3 metų, todėl jiems rekomenduojama atlikti kitus diagnostinius tyrimus.

Jeigu laikomasi griežtos begliuteninės dietos, antikūnai prieš audinių transgliutaminazę iš lėto pradeda mažėti. Normalus šių antikūnų kiekis gali būti po 6–12 mėn. nuo dietos pradžios. Tuomet klinikiniai simptomai nyksta, mažėja žarnyno pažeidimas.

Antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG IgG)
Antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG IgA)
Daliai asmenų antikūnai prieš audinių transgliutaminazę nesusiformuoja arba jų kiekiai yra nedideli. Šiems asmenims, esant aiškių celiakijos požymių/simptomų, rekomenduojama atlikti kitus imuninės sistemos atsako antikūnus – antikūnus prieš deaminintus gliadino baltymo epitopus IgA klasės bei IgG klasės. Žarnyno ląstelėse skaidant baltymą gliadiną, susiformuoja modifikuoto gliadino fragmentai, prieš kuriuos ir pradedami gaminti antikūnai. Daugiausia ir pirmiausia gaminami antikūnai imunoglobulinų A klasės (IgA), tačiau dėl bendro IgA trūkumo kai kuriems asmenims šios klasės antikūnai gali būti negaminami. Todėl rekomenduotina ištirti ir imunoglobulinų G klasės (IgG) antikūnus.

Antikūnų prieš deaminintus gliadino baltymo epitopus tyrimai ypač svarbūs celiakijos ligos monitoringui (sekimui) laikantis beglitiminės dietos.

Antikūnai prieš deaminintus gliadino baltymo epitopus IgA (anti-DGP IgA)
Antikūnai prieš deaminintus gliadino baltymo epitopus IgG (anti-DGP IgG)
Celiakijos diagnostikai svarbūs yra ir emdomisiumo antikūnų nustatymas. Endomisiumas – tai plonas jungiamojo audinio sluoksnis, kuris dengia žarnyno raumenines skaidulas. Antikūnai prieš endomisiumą susiformuoja, kai dirginama žarnyno gleivinė, todėl sergantiems aktyvia celiakijos forma asmenims šie antikūnai aptinkami kone visiems. Tad šis tyrimas atliekamas esant ryškiems celiakijos simptomams, vaikams bei norint išvengti plonojo žarnyno biopsijos. Kaip ir kiti antikūnai, sergant celiakija, taip ir antikūnai prieš endomisiumą mažėja, kai laikomasi griežtos begliuteninės dietos.

Endomisiumo antikūnų IgG (EMA-IgG) tyrimas
Pagal oficialias Celiakijos diagnostikos rekomendacijas antikūnus rekomenduojama tirti tik vartojant gliuteną ne mažiau kaip 6 savaites. Nevartojant gliuteno antikūnų titrai drastiškai mažėja, tad laboratoriniais tyrimais jų neaptinkama. Ir nors kraujo tyrimai ypač jautrūs ir specifiniai celiakijos ligai, tačiau esant tam tikroms situacijoms, jų kiekiai gali būti nepakankami ligai nustatyti (pvz. pagyvenusiems asmenims, vaikams iki 3 m., vartojant imuninę sistemą slopinančius, moduliuojančius vaistus ir kt.). Kad būtų galima patvirtinti celiakijos diagnozę, labai svarbus kompleksinis ištyrimas. Celiakijos antikūnų tyrimai iš kraujo padeda atrinkti pacientus, kuriems tikslinga atlikti plonosios žarnos biopsijos tyrimą.

Kadangi celiakijos liga yra genetiškai paveldima, jos diagnostikai svarbūs ir specifiniai ligai genetiniai tyrimai. Genetiniai tyrimai padeda nustatyti diagnozę bei įvertinti riziką susirgti celiakija ateityje. Apie 90-95 proc. celiakija sergančių žmonių turi specifinius žmogaus leukocitų antigenų haplotipus DQ2 ir/arba DQ8. Nustačius šiuos ŽLA haplotipus, patvirtinama celiakijos diagnozė. Tačiau neigiamas ŽLA haplotipų DQ2/DQ8 rezultatas nepaneigia celiakijos diagnozės, nes ligą gali nulemti ir kiti genai.

Genetiniai ŽLA DQ2/DQ8 tyrimai skiriami asmenims, kuriems kitų tyrimų rezultatai neaiškūs, neatitinka antikūnų ir biopsijos tyrimų rezultatai, besilaikantiems griežtos begliutininės dietos. Taip pat jie gali būt skiriami ištirti artimus giminaičius (brolius, seseris), siekiant įvertinti riziką susirgti celiakija.

ŽLA haptotipų DQ2/DQ8/DR4 dėl celiakijos nustatymas (PGR)

 
Tyrimai (7):

Imunoglobulinas A (IgA) Bilirubinas tiesioginis
Antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG IgG)
Antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG IgA)
Antikūnai prieš deaminintus gliadino baltymo epitopus IgA (anti-DGP IgA)
Antikūnai prieš deaminintus gliadino baltymo epitopus IgG (anti-DGP IgG)
Endomisiumo antikūnų IgG (EMA-IgG) tyrimas
ŽLA haptotipų DQ2/DQ8/DR4 dėl celiakijos nustatymas (PGR)