Dabar sunku rasti šeimą, kurios giminės nebūtų palietusi klastingasis vėžys. Mokslininkai pateikia liūdną prognozę: ateityje piktybiniai navikai gali tapti dažniausia mirties priežastimi.

Būtina žinoti, kad vėžiui išsivystyti (atsirasti, progresuoti, augti) dažniausiai prireikia nemažai laiko. Daugiau nei pusė visų onkologinių susirgimų Lietuvoje diagnozuojama vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

Todėl labai svarbu kuo efektyviau panaudoti šiuolaikines diagnostikos technologijas. Jos leidžia itin anksti pastebėti bet kokį sunkų susirgimą. Tuomet pacientas turi daugiau galimybių pasveikti arba gerokai pratęsti savo gyvenimą. Vienas iš onkologinių ligų diagnostikoje naudojamų metodų – vėžio žymenų ištyrimas paėmus kraujo.

Šios priešvėžinės ištyrimo programos negali būti atliekamos profilaktiškai. Vėžio žymenys skiriami diagnozei patikslinti ir onkologinės ligos gydymo eigai stebėti. Profilaktiškai gali būti tiriamas tik PSA vyrams!

Priešvėžinė vyrų ištyrimo programa

Ištiriami du prostatos, kasos vėžio žymenys bei bendrasis vėžio žymuo, kurio kiekiai didėja sergant įvairios kilmės vėžiniais susirgimais.

Viena pavojingiausių onkologinių ligų – kasos vėžys. Dažniausiai jis diagnozuojamas tik vėlyvose stadijose, nes iš pradžių ligonis nejaučia simptomų. Kai prasideda skausmas, pagelsta oda, staiga krenta svoris ir kt., vėžys jau būna išplitęs. Todėl sergančiųjų šia liga išgyvenamumas mažiausias iš visų vėžio rūšių. Kasos vėžiu dažniau serga vyrai. Rizika tapti jo auka didėja sulaukus 50 metų amžiaus.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga. Kasmet jis diagnozuojamas apie 3 tūkst. pacientų. Penkerius metus po diagnozės išgyvena apie 97 proc. susirgusiųjų. Prostatos vėžys neturi jokių specifinių požymių, todėl ypač svarbu nustatyti PSA (prostatos specifinio antigeno) ir laisvo PSA kiekį.

Tyrimai (5):

alfa – fetoproteinas (AFP)
CEA (karcinoembrioninis antigenas)
CA-19-9 (kasos vėžio žymuo)
PSA bendras
PSA laisvas